Nuo meilės kuistis dėvėtų rūbų parduotuvėse – lėtai, rankomis, drabužis po drabužio ieškant kažko ypatingo. Man visada patiko tas atradimo jausmas: kai tarp šimtų sintetinių drabužių netikėtai randi pavyzdžiui vintažinį Gianni Versace šilkinį švarką (taip, jis vis dar kabo mano asmeninėje spintoje, nors jį iškuičiau prieš kokius 5 metus), kašmyro megztinį ar grynos vilnos paltą, kurį kažkas jau dėvėjo, bet jis vis dar alsuoja prabanga ir kokybe.

Natūralūs audiniai man – tikroji kokybė ir prabanga. Jie ilgaamžiai, kvėpuojantys, prisitaikantys prie kūno ir metų laikų. Todėl net tada, kai mada keičiasi, šie drabužiai nepraranda savo vertės – tik ieško naujo žmogaus, kuris juos vėl mylės.

Taip gimė „Nephelia“. Ne kaip atsitiktinis sumanymas, o kaip natūralus žingsnis – sujungti aistrą dėvėtiems drabužiams, pagarbą kokybei ir norą kurti prasmingesnę, tvaresnę madą. Šiandien „Nephelia“ – tai atrinkti, stilingi, iš natūralių medžiagų pagaminti drabužiai, kuriems siekiu suteikti antrą gyvenimą.

Tikiu, kad mada neturi būti greita ar paviršutiniška. Ji gali būti lėta, sąmoninga, kupina istorijų – tokių, kurias verta ne tik dėvėti, bet ir pasakoti.